Viskas tiesiog tirpsta karštame ore: miesto dūzgimas, automobiliai, vaikai, tie čirškaliai paukščiai, kurių pradėjau nekęsti jau kuris laikas (turbūt nuo tada, kai pradėjo žadinti paryčiais savo "giesmėm" ...) Fontanai purškia karštą vandenį, o ledai tirpsta vos ištraukus juos iš šaldytuvo. O saulė kepina ir kaip tyčia nėra nei debesies visam žydram danguj. Ir tik lauki, kada pradės lydytis asfaltas, o jo garuose išsiskleis miražai...
Na gal kiek ir perdedu. Tbilisis. Dieną 30 laipsnių, naktį - "krenta" iki 20... sako, dar nekaršta. Dar tik pradžia. Aš taip sau ir sakau, imdama dar vieną vandens butelį iš šaldytuvo. Ir vis geriau suprantu gruzinus: dėl ko jie niekur neskuba ir nieko per daug neplanuoja - tam tiesiog nėr jėgų! Jei susiruošei į vietą, kurioje nėra kondicionieriaus - neverta net kojos kelti iš namų.
Ir vis dėlto klimatas diktuoja savo madas. Taip atšilus orams, tbilisiečiai traukia aukščiau - prie Vėžlio ežero.
Čia visada kiek vėsiau, ir yra įrengtas takas aplink ežerą - kiekvieną vakarą juo ratus suka poros, dviratininkai, draugų grupelės ar šiaip pasivaikščiojimų mėgėjai. Kai kurie išdrįsta ir maudytis, bet pagrindinis ritualas: apsukti ratą ar du apie žalsvą ežerą ir nusėsti vienoje iš kavinių prie vandens.
Ir čia jau nepasieks nei karščiai, nei miražai, nei tirpstantys šaldytuvai...
oho, tikrai nemaniau, kad ten taip karšta... ką gi, reikės pasiruošti:]
ReplyDeletesveikinu pradėjus blog'ą, užsižymiu į adresyną;P
Hehe, dėkui! :)))) pasiryžau išbandyti - kažkaip pasiilgstu rašymo,matyt.
ReplyDeleteo dėl karščių - na nėra TAIP blogai, bet su džinsais dieną nėr kaip į gatvę išeit :)