2010/11/29

Padavėjau, man gramatikos vadovėlį, prašau

Gyvenant svečioj šaly vienas didžiausių iššūkių (ir sėkmės atveju - laimėjimų) yra išmokti tos šalies kalbą. Ypač jei ji tokia reta ir tokiais gražiais kringeliukais užrašoma kaip kad gruzinų.
Čekuolis kažkada savo laidoje pasakojo, kaip jis mokosi kalbų: intensyviai, vienas sau su mokytoju - pasak jo, taip greičiau matyti rezultatai ir noris toliau mokyti (labai nebloga laida, beje - rekomenduoju susirasti archyvuose).

Bet ar tikrai tai geriausias būdas? Intensyvios individualios pamokos kainuoja, be to - po vieną nuobodu...

Yra ir daugiau būdų mokytis kalbos. Pirmasis - įsigyti vadovėlį su kompaktais ir bandyti perprasti tai,kas ten surašyta. Aš pati pradėjau nuo tokios knygos, ir turiu pasakyti - tikras valios išbandymas!... Ne tik kad nėra jokios kontrolės, tik noras tobulėti (o jam alternatyvų beveik visada atsiras), bet ir tenka vienai darbuotis. Jei kas bandėte taip mokytis kalbos ir jums pavyko - spaudžiu dešinę ir didžiuojuosi jumis.

Kitas būdas, kuris skamba įdomiai ir kurį norėčiau išbandyti: "Kalbų kavinė". Ją galima improvizuoti, bet štai kas rašoma lietuviškoje svetainėje:

"Kalbų kavinėje sutiksite žmonių, su kuriais galėsite tobulinti kalbėjimo kitomis kalbomis įgūdžius, dalintis kultūriniais pomėgiais ar tiesiog bendrauti. Kalbų kavinės gali įsikurti tikrose kavinėse, kino teatruose, knygynuose, bibliotekose arba net internete......"

Taigi, tai vieta, kur gali susirinkti įvairiakalbiai norintys mokyti ir mokytis, vieni su kitais kalbasi, praktikuojasi - mokymasis vyksta ne tiek iš knygų, kiek tiesiog bendraujant, kartu kuriant, skaitant laikraščius, žaidžiant kortomis ar dar kažin ką smagaus veikiant. O kodėl gi ne?

Tikrai žinau, kad Tbilisy nėra tokios kavinės - girdėjau, kad buvo norinčių tokią organizuoti (bet idėja užgeso taip greitai, kaip ir buvo kilusi...). Jei neužges ir mano entuziazmas, po kurio laiko skaitykite tęsinį.

No comments:

Post a Comment