"Ostorozhno, shef ne v duxe"

Tai pasakojimas apie susenusią papūgą ir netikrų mandarinų giraitę, bei kaip (kartais) vyksta biznis Tbilisyje.

Tą rytą išsiruošėme pirkti spynos durims - remontai įsibėgėja, prisireikia įvairiausių smulkmenų, o to laiko taip mažai, kad savaitgalius būtina išnaudoti. Panaršę interenete radome parduotuvę "Europian konstrakšion hous", ar kažkaip panašiai ir išvažiavom jos ieškoti. Šeštadienį Tbilisio centre turėjo būti didelis opozicijos mitingas, tad skubėjom apsisukti anksčiau. Cha, ir kur tu nuskubėsi....

Ilgą laiką parduotuvės neradome. Telefonu atsiliepusi mergaitė giliai atsiduso ir paaiškino, ne, jums reikia paėjėti dar keliasdešimt metrų ir rasite visai kitokią iškabą nei parduotuvės pavadinimas. Na, pasislėpta neblogai. Paskambinus į duris tenka palūkėti. Mergaitė atidaro ir pakviečia mus vidun, parodo laiptus į antrą aukštą - ten jums reikia eiti. Užlipame - ten du kabinetai stiklinėmis durimis, tuščia, nei gyvos dvasios. Lipam žemyn vėl mergaitės ieškoti. "Ak," - sako, - "Taigi išėjęs šefas". Na taip, palauksime, prisėsime. Sėdiniuojam apžiūrinėjam netikrus mandarinus, "augančius" ant palangės. Plakatai ant sienų - atrodo, kad firma įsitaisius neblogai, rimtais valstybiniais projektais užsiima.Matyt, spynas pardavinėti jiems tikrai ne pagrindinis užsiėmimas. Po gerų dvidešimt minučių ir porą kartų paklausus, ar jau greitai, ateina JIS.

Galva aukštai pakelta, itin svarbaus žmogaus laikysena, pirštu pamoja mergaitei, iš paskos seka dar vienas darbuotojas (apsauginis?), šlepetėmis apsiavęs - nagi reikia jaustis patogiai verslą darant. Į mus net nežvilgtelėjęs oriai užlipa laiptais ir pradingsta. Mums klausiamai gūžčiojant pečiais, gaunam paaiškinimą - pasirodo, laukėme ne tiek direktoriaus, kiek jo padėjėjos, kuri visą šį laiką buvo.... virtuvėje (?????) ir tuoj tuoj ateis. Jau šypsomės nebesislėpdami, bet laukiam, vien iš smalsumo verta pamatyt, kuo visa tai baigsis.

Netrukus įplaukia padėjėja ir pakviečia mus į viršų. Pro kabinetą stiklinėmis durimis ir dar dvigubas duris su dviguba saugumo sistema mus įveda paties Šefo kambarį..... O ten - didžiulė patalpa, dideliausias stalas, spintos, nuotraukos, knygos, viskas užversta daiktais ir popieriais - žinia gi, rimtas verslas vyksta. Kol mes artinamės prie JO, spėjame šiek tiek apžiūrėti. Krenta į akis statuso ženklai: visokie suverynai, atributai, ant stalo puikuojas užrašas "Ostorozhno, shef ne v duxe". Klausia mūsų, tai kuo galime padėti? Sakom, norime spynos. Aha, aha, rimtai išklauso, sako, na taip, turime mes spynų. Pasako keletą žodžių padėjėjai ir ji mus išsiveda - per dvigubos apsaugos duris, į kitą kabinetą. Paprašo vėl palaukti. Šalia sofos pastatytas papūgos narvelis, žiūrim - vienas paukštis tupi viduj! Atidžiau pasižiūrėjus pasirodo - ne visai paukštis, o tai, kas iš jo liko.... galva nukabinta, plunksnos išsišėrusios, linguoja pirmyn atgal ant laktelės.... taip net gaila pasidarė - nukris dabar, ar nenukris. Apsauginis prisėda prie savo stalo tuo metu ir įsijungia žinias kompiuteryje bei kortas - matyt, įprastas užsiėmimas, kurio nėra ko ir slėpti. Nesislėpdami prunkščiam ir laukiam, kas bus toliau.

Sugrįžta padėjėja su dviem spynom ir katalogu. Parodo vieną, kitą - geros, suomiškos, kaina nebloga, apsidžiaugiam jau tokia sėkme netikėta. O ji, "Tuoj, palaukit, turiu parodyti Šefui pirmiau." Nieko sau! Ten turbūt be šefo niekas nevyksta. Ji dingsta už dvigubų durų, mes jau tik linksim ir laukiam, kas čia bus. Pasirodo, šefas tikrina viską ne be reikalo - padėjėja atnešė visai ne tas spynas. Atverčia mums katalogą, sako, "va tokią turim ir tokią, kaina tik bus dvigubai didesnė nei pirmųjų, jei norite jas nusipirkti, paskambinkite, patikrinsim, ar yra sandėly ir užsakysim."

Pas Šefą antrą kartą jau nebeinam, padėkojam jiems už dienos įspūdžius ir neriam kuo greičiau. Kitoje parduotuvėje spyną nusipirkome per dešimt minučių. Įdomu, jog ten visi avėjo batus, o Šefo stalo niekur nebuvo matyti...