Saugumo pinklės

Į lėktuvą negalima įsinešti vandens, pirkto ne duty-free....bet be vargo gali įsinešti maždaug 4cm skersmens akmenį. Empiriškai patikrinta.

From the Stolen Stories

"And then the toasts began, as they had for centuries. The largest man, rotund with a beaming red face and a mayoral disposition, rose with his glass in his hand, and began to speak.

Otari the tamada began an elegy to women, benediction, dedication, acknowledgment. After women, Otari elaborated his toasts into a series of the family, on children, on wives (everyone laughed - wives were, after all, a necessary evil), grandparents (one of his daughters had recently given birth to a boy), to sons (to grow up strong and take your place in the future), to love, to happiness (which does not depend on money but only on the things that had been previously drunk to).

I was happy; charmed, drunk and beguiled like thousands of guests and invaders before me, in the land of hospitality."

Wendell Steavenson "The Stories I Stole"

Tu esi tu, o aš nesu tai, ką darau

Į klausimą "kas tu?" dažniausiai atsakome nevisai tiksliai. "Žurnalistas", "teisininkas", "dirbu su projektais", "ką tik įstojau į magistrantūrą". Atsakome pagal tai, ką darome - nes klausiantysis dažniausiai būtent tai ir nori žinoti. Kaip tai keista. Kaip save apibrėžti, jei nedarai nieko, ką kiti laikytų vertinga karjera? Turbūt vertėtų kukliai nuleisti negirdom tokį klausimą ir pakreipti pokalbio temą. Arba sugalvoti ką nors. Pameluoti. Papasakoti apie ateities planus.

Nei vienas iš jų netinka.

Kiekvienas žmogus turi teisę džiaugtis gyvenimu. Ir nieko nedaryti. Maždaug taip "Užupio konstitucija" kalba. Kokia ji reikalinga - nes iš tiesų žmogus pamiršta, kad jis gali daryti tai,ką nori.
Na bet ir tam jis turi teisę.

Savaitgaliui - į Hayastaną

Važiuoti su gruzinais į Armėniją (Hayastaną) - dvigubas malonumas. Ne tik pamatai šalį, bet ir išgirsti daugybę palyginimų, kurių paprastai galėtumei ir nepastebėti. Čia kaip mums su lenkais ar latviais: na negali gi būti kaimynas geresnis :) Ir vis dėlto likome nustebinti: vietoj žadėtų dykumų pasitiko žaliuojantys kalnai (berods būsime kitą kelią pasirinkę); vietoj skurdaus miesto, kuriame "nieko gero" - sutvarkytas švarias gatves, mandagius vairuotojus, stojančius prie perėjų ir daugybę lauko kavinių. Na, ir sovietinį monumentalizmą kartu. Kaip aš sakau, Armėnija - tai pavyzdys, kaip atrodytų Turkija, jei būtų buvusi SSRS.

Bet apie viską iš eilės.

Kelionės tikslas. Roko koncertas šeštadienio vakarą. Važiavome su gruzinų roko grupe ir jų šeimom/draugėm/palaikytojais ir pan - viso virš dešimt žmonių. Ir nors per koncertą jiems į akis, o mums į pakaušius svilino saulė, visai buvo ko paklausyti. O dar kartingus šalia radome... :)

Keliai-mašinos-žmonės. Iš tiesų nelengva ta kelionė per kalnus... Supratau, kad esu lygumų vaikas: užsupo bevažiuojant, ir visai netikėjau, kad 300 km atstumui įveikti prireiks visos dienos... Gal ir dėl to, kad mūsų vairuotojas kiek prisibijojo viršydamas lenkti naujutėles Ladas (o jų ten daugybė!). Šiaip automobiliai Jerevane atrodo naujesni nei Tbilisy, bet daugelis jų - Lados, Volgos ir kt.

Užtat žmonės tokie pat tamsiaplaukiai ir tamsiaakiai. Tiesa, turi jie vieną išskirtinį bruožą: armėnišką nosį... Tokia kumpoka, kaip erelio - pradėjom ieškoti, kurie čia tokie "tipiški", po kurio laiko nebemačiau žmonių, tik jų nosis :)

Bet šiaip draugiški tie armėnai. Visi kalba rusiškai - Gruzijoj tiek rusiškų ženklų nepamatysi, o ir muzika visur rusiška skamba. Nors sutikom ir poliglotą: berniuką, pardavinėjusį savo piešinius. Jis mums papasakojo, kad taupo naujam kompiuteriui - matyt, taupo jau ilgai, nes dideliu segtuvu nešinas pasakojo apie savo piešinius visomis kalbomis: armėniškai, gruziniškai, rusiškai, angliškai... Dar sakė, moka ispaniškai truputi ir vokiškai - bet silpnai(!) Neišsisukom piešinio nenupirkę...

Gynyba nuo karščio armėniškai. Kadangi pasitaikė labai karštos dienos, teko kažkaip nuo saulės vaduotis. Jerevane tai nesunku: pirmiausia įsėdi į vėsų metro, o paskui šešėlingąja gatvės puse eini į vieną iš daugelio parkelių miesto centre. Ten daugybė lauko kavinių - tiek daug dar niekur nemačiau! Jose galima gauti meniškai nudailintų ledų su vaisiais ar šalto limonado - ir gyventi vėl gaivu. ...kol neišeini vėl į saulę...

(rezultatas: nusvilęs kaklas - vaikinams; kiti nusvilę lopinėliai - visiems. Įskaitant nosis:)












Vietoje apibendrinimo. Nuavžiuoti į Armėniją verta - ypač būnant taip arti. Viza ant sienos kainuoja mažiau nei 10 USD, o įvažiavus - skanus maistas, graži gamta ir armėniška egzotika. Nors nežinau, ar važiuosiu ten vėlei - sovietinė dvasia plačiose Jerevano gatvėse daro jį nuobodoką. Nebent Ararato pažiūrėti.

Apie saldžialiežuvius :)

Vienas vyrukas visiškai nuginklavo savo saldžiomis kalbomis... Išsiskiriant sakė, kad jam bus liūdna ir skaudės širdį... O vėl susitikus - kad sapnavo mane ir kad tame sapne dovanojo man daug dovanų... Ir kur jis taip išmoko kalbėti? Visiškai širdį užkariavo. O juk jam dar tik ketveri... :)