Išlaikytas išdidumas

Neseniai Gruzija pasirašė sutartį su ES dėl nelegalių imigrantų grąžinimo. Pagal sutartį, grąžinimas gali būti abipusis - t.y.,ES piliečiai teoriškai irgi gali būti "išspirti" iš Gruzijos, jei per ilgai čia užsibus. Turint minty, kad be vizos čia leidžiama būti 360 dienų, o pilietybę galima gauti beveik automatiškai, ilgiau prabuvus Gruzijoje, ta galimybė, kad ką nors taip ims gruzinai ir išsiųs lieka labai jau teorinė. Bet vis tiek gražu, kad ji yra. Išdidumas išlaikytas.

Padavėjau, man gramatikos vadovėlį, prašau

Gyvenant svečioj šaly vienas didžiausių iššūkių (ir sėkmės atveju - laimėjimų) yra išmokti tos šalies kalbą. Ypač jei ji tokia reta ir tokiais gražiais kringeliukais užrašoma kaip kad gruzinų.
Čekuolis kažkada savo laidoje pasakojo, kaip jis mokosi kalbų: intensyviai, vienas sau su mokytoju - pasak jo, taip greičiau matyti rezultatai ir noris toliau mokyti (labai nebloga laida, beje - rekomenduoju susirasti archyvuose).

Bet ar tikrai tai geriausias būdas? Intensyvios individualios pamokos kainuoja, be to - po vieną nuobodu...

Yra ir daugiau būdų mokytis kalbos. Pirmasis - įsigyti vadovėlį su kompaktais ir bandyti perprasti tai,kas ten surašyta. Aš pati pradėjau nuo tokios knygos, ir turiu pasakyti - tikras valios išbandymas!... Ne tik kad nėra jokios kontrolės, tik noras tobulėti (o jam alternatyvų beveik visada atsiras), bet ir tenka vienai darbuotis. Jei kas bandėte taip mokytis kalbos ir jums pavyko - spaudžiu dešinę ir didžiuojuosi jumis.

Kitas būdas, kuris skamba įdomiai ir kurį norėčiau išbandyti: "Kalbų kavinė". Ją galima improvizuoti, bet štai kas rašoma lietuviškoje svetainėje:

"Kalbų kavinėje sutiksite žmonių, su kuriais galėsite tobulinti kalbėjimo kitomis kalbomis įgūdžius, dalintis kultūriniais pomėgiais ar tiesiog bendrauti. Kalbų kavinės gali įsikurti tikrose kavinėse, kino teatruose, knygynuose, bibliotekose arba net internete......"

Taigi, tai vieta, kur gali susirinkti įvairiakalbiai norintys mokyti ir mokytis, vieni su kitais kalbasi, praktikuojasi - mokymasis vyksta ne tiek iš knygų, kiek tiesiog bendraujant, kartu kuriant, skaitant laikraščius, žaidžiant kortomis ar dar kažin ką smagaus veikiant. O kodėl gi ne?

Tikrai žinau, kad Tbilisy nėra tokios kavinės - girdėjau, kad buvo norinčių tokią organizuoti (bet idėja užgeso taip greitai, kaip ir buvo kilusi...). Jei neužges ir mano entuziazmas, po kurio laiko skaitykite tęsinį.

Pasakyk, kur tu stovi

Vakar turėjau porą labai įdomių pokalbių apie gruzinų charakterį. Įdomiausia, kai patys gruzinai apie jį pasakoja, nes tuomet gali daug naujo išgirsti, ir iš visai kitos plotmės nei plika akimi matoma.
Kalbėjomės apie statusą. Kodėl čia kas gali privengia važinėti metro? Kodėl taip prižiūri savo aprangą? Kodėl merginos stypčioja ant neįsivaizduojamo aukščio kulniukų duobėtais šaligatviais? Kodėl perkami naujausi telefonai, mašinos - nors protingas šeimos biudžeto planuotojas tik palinguotų galva..?
Jei nori pasiekti kažko - reikia būti kažkuo.
Žinoma, nebūtinai. Bet taip lengviau. Kažkuo primena Lietuvą prieš kiek laiko - kaip gera dabar pagalvojus, kad mes jau tai kaip ir praėjom. Galima įsispirti į patogius sportbačius, apsirengti ką nors spalvoto, įsimesti nutrintą Nokia į krepšį ir traukti apie nieką negalvojant. Tai čia ir darau - mažytis protestas prieš primetamus "privalomumus".

Už januosius, gaumardžios!

Gruziniškos vestuvės - tai daug žmonių, maisto, kalbų ir šurmulio. Taip galiu pasakyti sudalyvavusi vienose (gruzinai jas įvertino kaip "vidutiniškas") - bet manau, tai tinka ir kitoms. Kodėl? Ogi....
...jaunieji Gruzijoje tikrai gana jauni - vestuvėse, kuriose buvau, jiems abiems tebuvo 21eri. Daugelis gruzinų anksti tuokiasi, anksti susilaukia vaikų. Žinoma, nelengva tokiame amžiuje išlaikyti šeimą - todėl gana įprasta bendrą gyvenimą pradėti tėvų namuose. Tėvai ir vestuves dažniausiai iškelia. O tuomet susikviečia visus savo draugus, giminaičius, tolimus giminaičius, bendradarbius, kaimynus....na gerai, gal nėra tai taip blogai - bet svečių skaičius išauga iki kelių šimtų! Štai, vestuvėse, kuriose buvau, svečių susirinko apie 300 (ir tai dar ne riba:). Palyginus, Lietuviškos vestuvės dydžiu primena "vakarienę su artimiausiaisais".

...Kai vestuves organizuoja tėvai, jie nori, kad viskas eitųsi gerai. Tai yra, kaip priimta. Kad svečiams patiktų, kad visi gautų tai, ko tikisi. Nieko su tuo nėra blogai, žinoma - bet tuomet lengvai gali nuspėti, kas vyks. Tradiciniai scenarijai, kalbos, tostai... tik veidai keičiasi. Gruziniškose vestuvėse (mano neplačia patirtim remiantis) programa dėliojasi šitaip:
- visi susirenka, susėda, pradeda valgyti, gerti ir linksmintis;
- atvažiuoja jaunieji su pulku - jaunieji ir liudininkai sėda prie atskiro stalo, ant pakylos arba tiesiog centre;
- Pradedamas pagrindinis tostas už jaunuosius, geriamas iš rago. Atrodė gan įspūdingai - tas ragas dydžio sulig ranka iki alkūnės!!!
- ragui keliaujant ratu, visi valgo, linksminasi, pažindinasi ir t.t.
- po kurio laiko jaunieji pradeda savo šokį. Gruzinai turi tradicinį vestuvinį šokį, skirtą tik jauniesiems - atrodo gana įspūdingai. Jį galima pasižiūrėti ČIA; o štai taip jis atrodo visas, nuo pradžių; o kartais jie tiesiog pasikviečia profesionalių šokėjų, kad šie dar labiau išjudintų svečius (gerai, gal ir įsijaučiau su šokiais-bet kai pradedi žiūrėti, negali sustot:)
- taigi, o po to jau prasideda rimtesni šokiai: gyva muzika (beje, patyrę vestuvių dalyviai žino vieną tiesą: vengti vietų prie kolonėlių! Vestuvėse, kuriose buvau, stalas arčiausiai kolonėlių liko apytuštis - prie jo sėdėjo tik vėliausiai atvažiavusieji...ir aš jiems nepavydžiu); fejerverkai; karšti patiekalai, vienas po kito keliaujantys ant stalo; galiausiai - tortas....
...ir apie 9val vakaro jau galima ir važiuoti namo. Ypač jeigu nieko nepažįsti, o muzika nevisai vilioja šokti. Jei jau pasveikinai jaunuosius (tiesa, aš taip prie jų ir nebuvau priėjusi - gal ir gerai, būti sveikinamiems 300 žmonių ar daugiau vis dėlto būtų išbandymas jiems);pasibuvai ir viską pamatei.
Lauksim kitų vestuvių.