Lietuva toks emigrantų kraštas, kad rašydama apie sugrįžimo jausmą galvoju - ogi daug kas mane supras. Daug kas, išlipdami iš "rainiero" lėktuvėlių - o gal net ir į juos įlipdami - ar grįždami iš visokių Ispanijų, Amerikių, Vokietijų ir pan. turbūt išgyvena tą šoko momentą, kai suvokia, kad iš tiesų grįžo namo.
Dabar galiu klausytis, ką gatvėje šneka žmonės. Ir klausausi - ne tiek dėl to, kad įdomu, bet todėl, kad galiu.
Ir pasakyti ką nors troleibuso kontrolieriui ar pardavėjai.
Ir perskaityti visas reklamas labai greitai - ir tai visai nevargina.
Ir išgirsti kažkur sakant "po šimts pypkių" (rimtai rimtai girdėjau!:)))))
Ir nusipirkti sūrelį, kuris kažkada buvo mėgstamiausias, ir lėtai lėtai jį suvalgyti.
Viską apeiti, visus aplankyti, apžiūrėti, kas pasikeitė per tą laiką....
Et, gera grįžt namo.
No comments:
Post a Comment