Antrą kartą rašant apie Kubą po poros metų nuo pirmojo straipsnio labai rūpėjo: kažin, ar pasikeitė ten kas nors? Gal tiems "manantiems kitaip" jau kiek lengviau po to, kai Fidelį Castro pakeitė jo brolis Raulis, nuskambėjęs su savo pažadais....?
Po tekstu sulaukiau komentaro - "Gracias por la publicación...!", iš kubiečio fotografo Orlando Luis Pardo Lazo, kurio nuotrauką jis leido panaudoti. Tai buvo pats geriausias komplimentas per visus (tuos kelis) rašymo metus.
Yoani Sanchez dalijasi mintimis apie Kubos perspektyvas 2010-aisiais, kurie gali būti lemiami Kubai. Pagal Orlando Luiso Pardo Lazo interviu parengė Renata Skardžiūtė.
34-erių Yoani Sanchez (Yoani Sančes) yra vienintelė kubietė, kuriai pavyko paimti interviu iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Baracko Obamos. To nei Kubos vyriausybė, nei oficialioji spauda nesugebėjo gauti per penkiasdešimt metų – pasikalbėti su „laisvojo pasaulio“ lyderiu, su prezidentu šalies, kurią Kubos režimas laiko priešu numeris 1.
Nepaisant Yoani sėkmės, Kubos spauda tai nutylėjo. Ši moteris yra žinoma visame pasaulyje dėl savo ne vieną apdovanojimą pelniusio tinklaraščio „Y karta“ (Generacion Y), kuriame nevengia kritikuoti Kubos vyriausybę. Užtat šalies oficialioje viešojoje erdvėje Yoani neegzistuoja, apie ją nekalbama, o jos tinklaraštis pačioje Kuboje neprieinamas.
Būtent čia ji paskelbė B.Obamos atsakymus į septynis klausimus apie Kubos ir JAV santykius, kurių autentiškumą patvirtino Baltieji rūmai. Tokius pačius klausimus ji išsiuntė ir Kubos prezidentui Rauliui Castro (R.Kastrui), bet iš jo atsakymo taip ir negavo. Greičiausiai ir negaus.
Orlando Luis Pardo Lazo: Nuo tada, kai prezidentas Barackas Obama tau viešai atsakė, kad „JAV neturi jokių ketinimų pavartoti karinę jėgą Kuboje” ir kad „tik patys kubiečiai gali paskatinti pozityvius pokyčius Kuboje”, ar, tavo nuomone, kubiečiai vis dar jaučia kokią nors baimę dėl nuolat palaikomo oficialaus diskurso, grasinančio „imperialistine invazija”?
Yoani Sanchez: Nuolatiniai perspėjimai apie nuolat gresiančią invaziją ir priešą, kuris tuoj tuoj užpuls salą, yra Kubos vyriausybės politinės propagandos ašis. Tačiau jau prieš kurį laiką daugybė kubiečių liovėsi tikėję tuo, ką mums nuolat skelbia propagandiniai stendai ar valstybinės televizijos pranešėjai. Penkiasdešimt metų nuolat kartojama, kad greitai būsime įtraukti į karinį konfliktą su Šiaurės kaimynu – per tiek laiko skelbiamas pavojus prarado galią, jau mažai kas tuo tiki. Žmonės daug labiau baiminasi dėl katastrofiškai sumažėjusio (ekonomikos – R.S.) produktyvumo, to, kad nėra teisių ir laisvių (...), nei dėl galimos JAV okupacijos.
– Prezidento Raulio Castro atsakas į tavo „dvigubą” interviu yra tyla. Ar tai atsitiktinė reakcija, ar ją laikai dabartinės Kubos „realpolitik” simptomu? Kokie, tavo nuomone, būtų vadinamosios „raulpolitik” simptomai?
– Valdžia Kuboje nesikalba su piliečiais, nėra dialogo. Viešai teigiama, kad sprendimai kyla iš gyventojų, bet iš tikrųjų visi sprendimai priimami vieninteliame kabinete, uždarame šeiminiame ir kariniame klane. Štai dėl to man ir pavyko paimti interviu iš kitos valstybės prezidento, tuo tarpu prezidentas, valdantis mano šalį, man atsakė abejingumu. Visa tai kyla iš Raulio Castro prigimtinės nuodėmės – jo neišrinko piliečiai, jis gavo valdžią pagal kraujo liniją, lyg būtų kalbama apie feodalą. Todėl jis ir neprivalo atsakinėti nei į klausimus, nei į kritiką, kylančią iš Kubos piliečių. Tai, kad nereikia niekam atsiskaityti, leidžia neskubinti reformų, didinti represijas, nesirūpinti produktyvumo klausimais. Tyla ir tamsa – štai kuo pavirto valstybės politika.
Vis dėlto nepraradau vilties, kad Raulis Castro atsakys į mano klausimus. Ypač dabar, kai jau žinomi prezidento Barako Obamos atsakymai.
– Kiek Barakas Obama pirmaisiais prezidentavimo metais ištesėjo su Kuba susijusius pažadus, duotus per rinkimų kampaniją?
– Vos per dvylika mėnesių Obama santykiams su Kuba normalizuoti padarė daugiau nei prieš tai buvęs JAV prezidentas per visus savo prezidentavimo metus. Nesame prioritetinis jo darbotvarkės klausimas, bet nesame ir užmiršti. Buvo panaikinti apribojimai emigravusiems kubiečiams lankyti savo artimuosius ir siųsti finansinę paramą, o dabar „grasinama“ atlaisvinti ir amerikiečių turizmą į Kubą (JAV piliečiams neleidžiama vykti į Kubą dėl šios šalies atžvilgiu vykdomos blokados politikos. Šis draudimas apeinamas keliaujant iš kitų valstybių – Kanados, Meksikos, bet tai padidina kelionės išlaidas, todėl amerikiečių turistų Kuboje nėra daug). Mūsų valdantieji yra gerokai sutrikę, nes jau priprato prie kur kas agresyvesnių priešininkų, kurie jiems padėdavo pateisinti laisvių trūkumą Kuboje. Dėl JAV prezidento šypsenos ir jaunystės juo žavisi daugybė mano piliečių. Tiesa, norint atsverti šią „obamamaniją“, kuriama ir nauja antiamerikietiška retorika, vienas iš jos pavyzdžių yra nepagarbus ir pašaipus posakis – „Obama yra kaip Bušas, tik nudažytas juodai“.
– Norėčiau sužinoti Yoani Sanchez nuomonę apie „embargo” ar „blokados”, kuria apibrėžiama Vašingtono politika Havanos atžvilgiu, racionalumą.
– Mano nuomone, šie ekonominiai apribojimai yra JAV politikos Kubos atžvilgiu ribotumas. Užuot uždusinę salos valdančiąją klasę, šie prekybiniai apribojimai pavirto materialiniais sunkumais gyventojams ir davė peno ideologinio diskurso radikalizavimui Kuboje. Blokada yra pagrindinis Kubos vyriausybės argumentas, kuriuo pateisinamas neproduktyvumas, valstybės neveiksmingumas, įvairių gamybinių sektorių žlugimas, be to, ta pačia blokada bandoma pateisinti ir principą „apsuptoje šalyje nesutikti – tai išduoti“, kuris varžo piliečių laisves.
Laimė, šie metai prasidėjo pilietinės nuomonės sustiprėjimu Kubos viduje. Kaip sako vienas mano draugas, praeitais metais piliečiai savo nepasitenkinimą reiškė tyliais balseliais. Šiemet iš visų pusių pasipylė nepasitenkinimas, kuris iki tol buvo užspaustas baimės reikšti savo nuomonę. Tikiuosi, kad ateinančiais mėnesiais pereisime ir prie stipresnio bei garsesnio balso, kuris išpranašaus naują saulėtekį be įtampų, be lyderių, kurie laikytųsi įsikibę valdžios ateinančius dešimtmečius, ir svarbiausia be tos baimės, kurioje šiuo metu gyvena Kubos visuomenė. Kalbu apie naują etapą, kuriame mūsų valdžia ne mus „valdys“, o mums „tarnaus“, kai, užuot šūkavusi propagandinius šūkius, sieks rezultatų.
Obama ir šalis, kuriai jis atstovauja, gali atlikti labai svarbų vaidmenį atveriant Kubai kelią į demokratiją, tačiau jie turėtų tai daryti be įsikišimų ir gerbdami mūsų suverenumą bei sprendimus. Šiais, 2010-aisiais, galbūt bus dienų, kurias vėliau minėsime kaip naujų mūsų šalių santykių pradžios datą. Man norėtųsi, kad ta data ateitų kuo greičiau.
Ištraukos iš Baracko Obamos atsakymų Yoani Sanchez
„Esu pasiruošęs tartis su Kubos vyriausybe dėl daugelio klausimų, kuriais turime bendrų interesų. Mes jau pradėjome kalbėtis dėl migracijos ir tiesioginio pašto ryšio. Man rūpi palaikyti platesnius ryšius su kubiečiais – ypač kalbant apie padalytas šeimas. Tą ir padariau panaikindamas draudimus šeimų susitikimams ir pinigų perlaidoms.“„JAV neturi jokių ketinimų pavartoti karinę jėgą Kuboje.“
„Pradėjome dialogą dėl saugios, legalios ir tvarkingos migracijos bei pašto paslaugų atkūrimo. Tai maži, bet kartu ir svarbūs žingsniai kreipiant JAV ir Kubos santykius nauja, pozityvesne, linkme. Vis dėlto norint pasiekti normalių santykių reikia, kad Kubos vyriausybė imtųsi veiksmų.“
Savaitraštis "Atgimimas", www.atgimimas.lt
Orlando Luis Pardo Lazo nuotrauka
No comments:
Post a Comment